Išskirtinis: Motu proprio "Habebamus Papam"
Tai jo 30-asis motu proprio, pavadintas "Habebamus Papam". Kadangi jis jau verčiamas, Gloria.tv atsiųstas tekstas nebus keičiamas.
"Habebamus Papam" pristato pakeitimus, kaip ateityje bus kreipiamasi į Aukščiausiąjį Pontifiką.
Jame daroma nuoroda į popiežių Joną Paulių II, kuris 1995 m. gegužės 25 d. paskelbtoje enciklikoje "Ut Unum Sint" ("Kad jie būtų viena") kalbėjo apie būtinybę popiežiui būti atviresniam ekumeninėms pastangoms.
Šiame dokumente miręs popiežius pakvietė kitų krikščioniškųjų tradicijų vadovus ir teologus įsitraukti į dialogą apie tai, kaip popiežiaus tarnystė, atliekanti tarnystės vienybei vaidmenį, galėtų būti vykdoma taip, kad geriau atspindėtų krikščioniškojo pliuralizmo tikrovę.
Pranciškus primygtinai tvirtina, kad po beveik 30 metų atėjo laikas šio kanonizuoto popiežiaus žodžius sekti darbais.
Jis pabrėžia, kad per jo pontifikatą jau nuveiktas svarbus darbas atnaujinant popiežiaus titulus (italų kalba Motu proprio: "aggiornamento").
Jau 2020 m., rašo Pranciškus, "Annuario Pontifico" jis atsisakė kai kurių pontifiko titulų, pavyzdžiui, "Jėzaus Kristaus vietininkas", "Apaštalų kunigaikščio įpėdinis", "Dievo tarnų tarnas" ir kt. Tame pačiame Annuario Pontificio jis pristatomas tiesiog kaip "Jorge Mario Bergoglio".
Taip pat motu proprio "Habebamus Papam" nurodoma, kad nuo birželio 29 d., šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventės, taip pat bus atsisakyta titulo "popiežius".
Šį sprendimą lėmė daugybė priežasčių. Pirma, titulas "popiežius" nėra biblinis ir jo nėra Naujajame Testamente. Antra, šventasis Petras, kuris buvo pirmasis "popiežius", niekada nenaudojo šio titulo. Trečia, sinodalinėje Bažnyčioje, kur vyskupai yra lygūs ne tik tarpusavyje, bet ir su tikinčiaisiais, titulas "popiežius" ir jo absoliutizmo konotacijos yra atgyvena. Ketvirta, Bažnyčiai būtina priimti šiuolaikiniams vyrams ir moterims prieinamą vadovavimo struktūrą. Galiausiai, daugelis krikščionių bažnyčių vadovų visame pasaulyje vartoja titulą "prezidentas".
Todėl ateityje titulą "popiežius" pakeis titulas "prezidentas", nes "prezidentas" yra visuotinai pripažintas titulas, kuriuo vadinamos pareigos, kurias kas nors gali užimti arba kurių gali atsisakyti po tam tikro laiko, kaip tai padarė Benediktas XVI.
Titulo "pirmininkas" priėmimas taip pat atitinka Vyskupų konferencijų, kurių vadovas vadinamas "pirmininku", struktūrą.
Motu proprio taip pat nurodoma, kad bus nutraukta praktika keisti kardinolo vardą po to, kai jis buvo išrinktas popiežiumi. Šia priemone bus atkurtas krikšto vardo orumas, kurio nevalia pakeisti kitu vardu, nes tai sudaro įspūdį, kad tapti popiežiumi yra daugiau nei būti pakrikštytam. Tačiau toks supratimas prisideda prie nesveikos Bažnyčios klerikalizacijos ir hierarchizacijos.
Todėl bet kuris būsimas popiežius išsaugos savo krikšto vardą, o Pranciškus, įsigaliojus motu proprio, vėl taps "Jorge Mario". Kadangi įprastinėje titulų vartosenoje "Prezidentas" vartojamas su pavarde, o ne su vardu, oficialus popiežiaus pavadinimas ateityje bus "Prezidentas [pavardė]", popiežiaus Pranciškaus atveju - "Prezidentas [pavardė]": Prezidentas Bergoglio. Tai atitinka pasaulietinės dvasininkijos ir jėzuitų praktiką, kurie vartoja savo pavardę, o ne vardą.
Naujajame motu proprio visi geros valios tikintieji raginami pamiršti nostalgiją ir ilgesį praeičiai, aiškinant, kad šis pokytis atitinka Ecclesia semper reformanda ("Bažnyčia visada turi būti reformuojama") logiką.
Vaizdas: © Mazur/catholicnews.org.uk, CC BY-NC-ND, AI vertimas
